Authors:Stanislav Dadelo Pages: 246 - 256 Abstract: The emergence of the phenomenon of sports is closely associated with the processes of communication. Sport is a social phenomenon, which solves a number of various tasks. The integrity and popularity of sport promoted the emergence and development of sport industry, integrating all human activities. The sport industry is changing with the changes in social and technological development. It is aimed at satisfying the needs of the society at various levels (i.e. personal, group, social, national and international levels). Sport helps to solve the tasks of personal growth. The analysis of sport and the basic elements of the sport industry allows for assessing the importance and determining the stages of the sport industry’s development. The phenomenon of sport and the associated industry needs a thorough study, including seemingly unrelated areas (i.e. education, physiology, psychology, law, economy, communication, culture, technologies, etc.). Santrauka Sporto reiškinio atsiradimas siejamas su visuomenės komunikacijos procesais. Sportas – tai socialinis reiškinys, kuris integraliai sprendžia daugybę skirtingų uždavinių. Sporto integralumas ir populiarumas paskatino sporto industrijos atsiradimą ir plėtrą. Sporto industrija integruoja visų žmogaus veiklos rūšių sritis, vykstant visuomenės socialinei raidai ir technologijų plėtrai, keičiasi ir sporto industrija. Pagrindinis jos uždavinys – tenkinti įvairaus lygmens visuomenės poreikius (asmens, grupės, bendruomenės, valstybės, tarptautinius). Sporto reiškinys padeda spręsti ir asmenybės augimo uždavinius. Atlikta sporto ir sporto industrijos pagrindų analizė leidžia įvertinti sporto industrijos svarbą ir plėtros gaires. Sporto reiškinys ir jo generuojama industrija reikalauja plačių integralių tyrimų sujungiant iš pirmo žvilgsnio nesusiejamas sritis (edukaciją, fiziologiją, psichologiją, teisę, ekonomiką, komunikaciją, kultūrą, technologijas ir t. t.). Reikšminiai žodžiai: turinys, plėtra, sporto integralumas, sąsajos, visuomenės poreikiai, vertybės. PubDate: 2020-04-29 DOI: 10.3846/cs.2020.12206 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Aynur Safina, Liliana Gaynullina, Ekaterina Cherepanova Pages: 257 - 269 Abstract: The development of modern informational-communication technologies has led to the occurrence of the new unique sociocultural phenomenon – a network culture, with irony as the dominating rhetoric. In the space of network culture, under digital technologies, the forms, types, and functions of art, and creativity in general, change. The paper states that communication becomes the main function of art, while a work of art more and more becomes an object of communication. The authors propose to broaden the volume of creativity conception, going beyond the classical interpretation towards a broader understanding of this phenomenon, namely, creativity as bricolage. The methodological basis of the bricolage model of creativity, relevant for the new media art, is the concept of “bricolage” developed by Claude Lévi-Strauss. Santrauka Tobulėjant moderniosioms informacijos ir komunikacijos technologijoms, atsirado naujas unikalus sociokultūrinis reiškinys – tinklo kultūra, kur vyraujanti retorika yra ironija. Tinklo kultūros erdvėje skaitmeninių technologijų sąlygomis keičiasi meno formos, rūšys ir funkcijos bei kūrybiškumas apskritai. Straipsnyje teigiama, kad komunikacija tampa pagrindine meno funkcija, o meno kūrinys – kuo toliau, tuo labiau virsta komunikacijos objektu. Autoriai siūlo išplėsti kūrybiškumo koncepcijos apimtį, peržengiant klasikinę interpretaciją, siekiant platesnio šio reiškinio supratimo, o būtent kūrybiškumo kaip brikoliažo. Kūrybiškumo brikoliažo modelio metodologinis pagrindas, aktualus naujųjų medijų menui, tai „brikoliažo“ koncepcija, išplėtota Claude’o Lévi-Strausso. Reikšminiai žodžiai: brikoliažas, komunikacija, kūryba, ironija, tinkle kultūra, naujųjų medijų menas. PubDate: 2020-05-04 DOI: 10.3846/cs.2020.12264 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Madihah Khalid, Supiah Saad, Siti Rafiah Abdul Hamid, Muhammad Ridhuan Abdullah, Hasniza Ibrahim, Masitah Shahrill Pages: 270 - 291 Abstract: In recent years, calls to nurture and teach creativity from an early age in schools has intensified. Creativity is something regular in the teaching of arts subjects but is not a common feature in teaching science, technology, engineering and mathematics subjects. However, what really matters, is how the subject is being taught. This research aimed to foster creativity through the teaching of mathematics via problem solving that challenges the solving of problems in a creative manner, which is defined as creative problem solving. This quasi-experimental study investigates changes in students learning of mathematics via creative problem solving. Altogether, 172 Form 1 students forming treatment and comparison groups from four schools in Gombak District area, Malaysia were involved. A mixed qualitative and quantitative data were collected to investigate the effect of the 3 cycles of creative problem solving lessons implemented. Instruments used were Torrance Test of Creative Thinking, a mathematics problem solving test and creativity checklist. This paper will only present the quantitative data obtained. Results show statistically significant increases in scores for most categories of creativity and problem solving tests. This research brought together teachers and researchers in trialling creative problem solving to teach mathematics, to achieve the enhancement of students’ creative thinking and problem solving skills. This coincided with the introduction of Kurikulum Standard Sekolah Menengah with new emphasis to strengthen the quality of science, technology, engineering and mathematics education in general, where higher-order thinking reforms are emphasized. Santrauka Pastaraisiais metais suaktyvėjo raginimai ugdyti kūrybiškumą ir jo mokyti nuo pat mažumės. Kūrybiškumas yra įprastas mokant meninių dalykų, tačiau nėra pastebimas bruožas mokant mokslinių, technologinių, inžinerinių ir matematinių disciplinų. Tačiau iš tiesų svarbu tai, kaip mokoma tam tikro dalyko. Šio tyrimo tikslas – skatinti kūrybiškumą matematikos mokymo pavyzdžiu, kai kūrybiškai sprendžiamos problemos, ir tai atitinkamai apibrėžiama. Šiame kvazieksperimentiniame tyrime nagrinėjami pokyčiai, susiję su tuo, kaip moksleiviai mokosi matematikos, kūrybiškai spręsdami problemas. Iš viso tyrime dalyvavo 172 pirmosios formos moksleiviai, priklausantys stebėjimo ir lyginimo grupėms iš keturių mokyklų, esančių Gombako rajono teritorijoje (Malaizija). Buvo surinkti mišrūs kokybiniai ir kiekybiniai duomenys, siekiant ištirti realizuotus tris ciklus pamokų, skirtų kūrybiniams problemų sprendimams. Buvo naudojamasi šiomis priemonėmis: Torrance’o kūrybinio mąstymo testu, matematinių problemų sprendimo testu ir kūrybiškumo rezultatų vertinimo kontroliniu sąrašu. Straipsnyje pristatomi tik kiekybiniai duomenys. Rezultatai atskleidžia statistiškai reikšmingą padidėjimą vertinant kūrybiškumą daugelyje kategorijų ir pasitelkiant problemų sprendimo testus. Šiame tyrime dalyvavo mokytojai ir tyrėjai, atlikti kūrybinio problemų sprendimo bandymai mokant matematikos ir stengiantis ugdyti moksleivių kūrybinį mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus. Tai atitinka Kurikulum Standard Sekolah Menengah įvadinę dalį, iš naujo pabrėžiant mokslinį, technologinį, inžinerinį ir matematinį ugdymą apskritai, šiose srityse akcentuojant aukštesnio lygio pertvarkytą mąstyseną. Reikšminiai žodžiai: kūrybiškumo testas, kūrybiškumas matematikoje, gebėjimo spręsti problemas ugdymas, matematikos mokymasis sprendžiant problemas, pamokos tyrimas, Kurikulum Standard Sekolah Menengah naujas planas. PubDate: 2020-05-04 DOI: 10.3846/cs.2020.11027 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Ignas Kalpokas, Emilija Sabaliauskaitė, Victoria Pegushina Pages: 292 - 307 Abstract: This article presents and analyses the results of focus group studies conducted with students at an international university in Lithuania, interpreting the results in light of the extant literature on social media’s impact on the creation and performance of the self. The authors reveal a mixed picture whereby the respondents seem to demonstrate an unexpectedly casual and cynical attitude towards social media while, upon closer inspection, still remaining part of social media’s productive exchanges, contributing their data and attention in return for satisfaction. Hence, while by no means rejecting the standard interpretation provided in mainstream literature, the authors are able to present a more complex and nuanced picture of young people’s attitudes towards and interaction with social media and the self-creation affordances thereof, ultimately a close, constitutive, and creative interrelationship between humans and code. Santrauka Šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami rezultatai, gauti iš tikslinių grupių interviu su Lietuvoje esančio tarptautinio universiteto studentais. Šie rezultatai interpretuojami literatūros, aptariančios socialinių medijų poveikį savęs kūrimui ir raiškai, kontekste. Autoriai atskleidžia prieštaringą paveikslą – respondentai demonstruoja netikėtai atsainų ir net cinišką požiūrį į socialines medijas, tačiau, pažvelgus giliau, vis vien išlieka socialinių medijų produkcijos santykių dalimi, atiduodami savo duomenis mainais į pasitenkinimą. Tad, nors ir neatmesdami literatūroje dominuojančio požiūrio, autoriai pristato sudėtingesnį ir labiau niuansuotą požiūrį į jaunų žmonių nuomonę apie socialines medijas bei jų poveikį savęs kūrimui. Tokiu būdu parodomas atviras ir kūrybiškas santykis tarp žmogiškųjų aktorių ir programinio kodo. Reikšminiai žodžiai: savastys, aglomeracija, algoritmas, dėmesys, duomenys, savikūra, socialinės medijos PubDate: 2020-05-04 DOI: 10.3846/cs.2020.10803 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Mark Leikin, Esther Tovli, Anna Woldo Pages: 308 - 324 Abstract: The present study explores the interplay among bilingualism, executive functions and creativity in problem solving among adult male university students. In this context, the associations between two factors critical for understanding the topic, i.e. type of bilingualism (i.e. balanced versus non-balanced bilingualism) and type of creative thinking (i.e. convergent versus divergent thinking) are examined, as well. 28 Russian/Hebrew/English trilinguals (balanced Russian/Hebrew bilinguals), and 25 non-balanced Hebrew/English bilinguals participated in the study. All participants performed several standard tasks on executive functions (Wisconsin Card Sorting Test, Eriksen flanker task, digit span test, Corsi block-tapping test) and two tests on creativity: Torrance Tests of Creative Thinking (Figural Form A) and Remote Associates Test (in appropriate languages). The findings showed that the Russian-speaking participants performed better on the Torrance Tests of Creative Thinking, particularly in flexibility and fluency measures. On the Remote Associates Test, balanced bilinguals outperformed non-balanced bilinguals in the English version and exhibited the same results in the Hebrew version of the test. In this case, there were significant correlations between the Remote Associates Test results in all three languages in the Russian group. Thus, balanced bilingualism seems to be also characterized by a well-organized language system in which all of the individual’s languages are interconnected. This appears to be a significant factor in the performance of balanced bilinguals on the Remote Associates Test in the different languages. In addition, the findings seem to confirm the hypothesis that balanced bilingualism positively influences divergent thinking. The hypothesis that performance of bilinguals on creativity tasks is linked to distinctions in the development of their executive functions was not confirmed. Santrauka Šiame tyrime nagrinėjama sąveika tarp dvikalbystės, vykdomųjų funkcijų ir kūrybiškumo sprendžiant universiteto vyriškosios lyties studentų problemas. Šiame kontekste taip pat analizuojami du veiksniai, svarbūs siekiant suprasti šią temą, t. y. dvikalbystės rūšį (vienodai gerai įvaldyta versus nevienodai gerai įvaldyta dvikalbystė) ir kūrybinio mąstymo tipą (konvergentinis versus divergentinis mąstymas). Tyrime dalyvavo 28 asmenys, kalbantys trimis kalbomis – rusų, hebrajų ir anglų (asmenys, vienodai gerai kalbantys dviem kalbomis, t. y. rusų ir hebrajų) bei 25 asmenys, nevienodai gerai kalbantys hebrajų ir anglų kalbomis. Visi dalyviai atliko keletą standartinių užduočių, skirtų vykdomosioms funkcijoms (Viskonsino kortelių atrankos testas, Erikseno šoninių rodyklių užduotis, skaičių eilės pakartojimo testas, Corsio blokelių jungimo testas) bei du kūrybiškumo testus – Torrance’o kūrybinio mąstymo testą (paveikslas A) ir tolimų asociacijų testą (skirtą atitinkamoms kalboms). Rezultatai atskleidė, kad rusakalbiams dalyviams geriau sekėsi atlikti Torrence’o kūrybinio mąstymo testą, ypač lankstumo ir sklandumo atžvilgiais. Naudojant tolimų asociacijų testą vienodai gerai dviem kalbomis kalbantys asmenys sulaukė didesnės sėkmės nei nevienodai gerai dviem kalbomis kalbantys asmenys, atlikę anglišką testo versiją ir pademonstravę tokius pat rezultatus, spręsdami hebrajišką testo versiją. Šiuo atveju esama reikšmingų koreliacijų tarp tolimų asociacijų testo rezultatų visų trijų kalbų atžvilgiu rusakalbių grupėje. Vadinasi, atrodo, kad vienodai gerai įvaldytą dvikalbystę taip pat charakterizuoja tinkamai organizuota kalbų sistema, kurioje visos kalbos, kuriomis kalba asmuo, yra tarpusavyje susijusios. Regis, tai reikšmingas veiksnys vienodai gerai dviem kalbomis kalbantiems asmenims, atlikusiems tolimų asociacijų testą skirtingomis kalbomis. Be to, atrodo, kad rezultatai patvirtina hipotezę, jog vienodai gerai įvaldyta dvikalbystė daro teigiamą įtaką divergentiniam mąstymui. Nebuvo patvirtinta hipotezė, esą dviem kalbomis kalbančių asmenų, atliekančių kūrybines užduotis, sėkmė ar nesėkmė yra susijusi su skirtumais, plėtojant jų vykdomąsias funkcijas. Reikšminiai žodžiai: dvikalbystė, pažinimas, konvergentinis mąstymas, kūrybiškumas, divergentinis mąstymas, vykdomosios funkcijos. PubDate: 2020-05-04 DOI: 10.3846/cs.2020.10397 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Irena Darginavičienė, Jelena Suchanova Pages: 325 - 335 Abstract: Business communication online has developed over time due to the constant change of modern communication technologies. Researchers affirm that digital technologies have both positive and negative impact on business communication. Creativity in business communication turns to be crucial in the realization of business opportunities. However, it is linked not only to imagination or original ideas. It also means innovation and innovativeness, the use of innovative digital technologies that help to fuel great ideas, enhance critical thinking, open new ways to business ambitions. The study is devoted to the analysis of linguistic aspects in computer-mediated business communication. Two types of digital business discourse – e-mail and websites of insurance companies – are analyzed with the focus on their linguistic features. From the linguistic point of view computer-mediated business communication differs from conventional business communication and the use of lexicon (e.g. special formal and standard vocabulary) is critical in making this communication successful. Grammatical features of business language are also of great relevance. Stylistic features employed in business communication are also crucial since they help to provide emphasis, achieve clarity and freshness of expression. Linguistic elements of computer-mediated communication in e-mails and analysed websites do not always coincide. The analysis has shown that websites tend to be less formal and compared to e-mails are more exposed to creative linguistic expressions. Santrauka Skaitmeninė verslo komunikacija yra nuolatinio šiuolaikinių technologijų vystymosi ir jų pokyčių rezultatas. Mokslininkai teigia, kad skaitmeninės technologijos turi ir teigiamą, ir neigiamą poveikį verslo komunikacijai. Kūrybiškumas verslo komunikacijoje tampa esminiu postūmiu įgyvendinant verslo galimybes. Su kūrybiškumu susijusi veikla verslo komunikacijoje – tai ne tik vaizduotės išraiška ar originalių idėjų pateikimas. Tai ir inovacijos, ir novatoriškumas, ir inovatyvių skaitmeninių technologijų naudojimas. Visa tai skatina naujų idėjų atsiradimą, stiprina kritinį mąstymą, atveria naujus kelius verslo ambicijoms. Tyrimo tikslas – skaitmeninės verslo komunikacijos kalbinių charakteristikų analizė. Nagrinėjami dviejų tipų skaitmeninio verslo diskursai: elektroninio pašto ir draudimo bendrovių internetinių svetainių kalba. Kalbos vartojimo požiūriu, skaitmeninė verslo komunikacija skiriasi nuo įprastos verslo komunikacijos. Leksikos, pavyzdžiui, specialiosios leksikos ir standartizuotų pasakymų, vartojimas yra būtinas, kad ši komunikacija būtų sėkminga. Svarbios yra ir gramatinės skaitmeninės verslo komunikacijos ypatybės. Be to, skaitmeninėje verslo komunikacijoje naudojamos stilistikos priemonės padeda pabrėžti perduodamą mintį, įgalina siekti aiškumo ir išraiškos gaivumo. Analizuotų skaitmeninės komunikacijos pavyzdžių lingvistiniai elementai ne visada sutampa. Tyrimas atskleidė, kad draudimo bendrovių svetainių verslo kalba, lyginant su elektroninių laiškų verslo kalba, yra mažiau formali, joje daugiau kūrybiškumo ir laisvumo raiškos. Reikšminiai žodžiai: verslo diskursas, skaitmeninė komunikacija, kūrybiškumas, elektroninis laiškas, lingvistiniai elementai, draudimo bendrovių svetainės. PubDate: 2020-05-14 DOI: 10.3846/cs.2020.12503 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Joanna Łapińska Pages: 336 - 350 Abstract: The problematization of the idea of creativity resulting in the revision of concepts about autonomous, creative, and human self has been a reality since the end of modernism, or maybe even longer. Postmodernism, as well as theories of posthumanism and new materialism, dealing with categories such as materiality, virtual reality, transgression, hybridization, etc., offer some reflections on the idea of non-human creativity, which is no longer an attribute immanently assigned to human, but a result of interaction between human and non-human elements, including the affective friction of bodies made of matter. Mostly inspired by the theories and methodologies of posthuman studies, studies in new materialism, and new media studies, the article aims to answer the question about the types of creativity appearing in a new YouTube phenomenon – autonomous sensory meridian response videos massively published in recent years. The article is an attempt to give a comprehensive account of the idea of posthuman creativity – with its sub-types like sensual creativity or techno-creativity – visible in extremely popular, however under-researched, autonomous sensory meridian response artworks. The paper puts forward the thesis about autonomous sensory meridian response being a model artistic phenomenon in which the entanglement of human and non-human matter results in a form of posthuman creativity. Numerous examples of autonomous sensory meridian response videos have been analysed, pointing to the specific modes of creative collaboration of human and non-human elements on the film set. In conclusion, it has been shown that autonomous sensory meridian response artworks become the product of posthuman creativity resulting from mutual, affective interaction of bodies. Santrauka Kūrybiškumo idėjos problematizavimas lėmė tai, kad buvo iš naujo apsvarstytos koncepcijos, susijusios su savarankiška, kūrybiška ir žmogiška savastimi – tai tapo realybe baigiantis modernizmui ar net ir anksčiau. Postmodernizmas, kaip ir posthumanizmo bei naujojo materializmo teorijos, operuojančios tokiomis kategorijomis, kaip materialumas, virtualioji realybė, transgresija, hibridizacija ir kt., kelia tam tikrų apmąstymų dėl nežmogiško kūrybiškumo, kuris jau nebėra savybė, vidujai priskiriama žmogui, idėjos. Tai žmogiškų ir nežmogiškų elementų sąveikos rezultatas, apimantis emocinę materinių kūnų trintį. Straipsnyje, iš esmės paskatintame posthumanizmo, naujojo materializmo ir naujųjų medijų studijose plėtojamų teorijų ir metodologijų, siekiama atsakyti į klausimą, susijusį su kūrybiškumo rūšimis, kylančiomis naujojo YouTube reiškinio kontekste – su autonominio jutimo meridiano atsakui skirtais vaizdo įrašais, plačiai skelbiamais pastaraisiais metais. Šis straipsnis – tai pastangos išsamiai aprašyti posthumanistinio kūrybiškumo idėją, jam būdingus potipius, tokius kaip juslinis ar techninis kūrybiškumas, regimas ypač populiariuose, tačiau mažai tyrinėtuose autonominio jutimo meridiano atsakui skirtuose meno kūriniuose. Straipsnyje pateikiama tezė, esą autonominio jutimo meridiano atsakas – tai pavyzdinis meno reiškinys, kuriame žmogiškos ir nežmogiškos materijos sampyna sukuria posthumanistinio kūrybiškumo formą. Buvo išanalizuota daugybė autonominio jutimo meridiano atsakui skirtų vaizdo įrašų, kuriuose pabrėžiamas specifinis kūrybinės žmogiškų ir nežmogiškų elementų sąveikos pobūdis. Daromos išvados, kad su autonominio jutimo meridiano atsaku susiję meno kūriniai tapo posthumanistinio kūrybiškumo produktu, kurio pagrindas yra abipusė emocinė kūnų sąveika. Reikšminiai žodžiai: autonominio jutimo meridiano atsakas, naujasis materializmas, naujųjų medijų studijos, posthumanistinis kūrybiškumas, posthumanizmas, techninis kūrybiškumas, YouTube. PubDate: 2020-05-18 DOI: 10.3846/cs.2020.11703 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Michał Szostak, Łukasz Sułkowski Pages: 351 - 368 Abstract: The key to the considerations contained in this work is the authors’ metaphor of the organization: “organization as an artwork”, which – based on the achievements of aesthetics – allows us to look at the manager as a creator (true “artist”), and on organization’s stakeholders as recipients of this artwork. This new approach places management on a skeleton of Maria Gołaszewska’s concept of “aesthetic situation”. Thanks to this approach, the elements of aesthetic theories appearing in the management literature take the right context, and solutions borrowed from the theory of aesthetics bring a new quality to the theory of creativity in management. The inspiration to take up the topic was one of the authors own experience in both art and management. The research methodology is based on a qualitative review of the literature. The methodological approach is based on interdisciplinary and multi-paradigm approach taking into account the publications from areas of management and organization, as well as art and psychology. After applying the theory of aesthetics to the management process, it can be said that artistry should be considered as a kind of higher level of management; highest degree in gradation: administrator, manager, management artist. Santrauka Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas autorių pateikiamai organizacijos metaforai „organizacija kaip meno kūrinys“, kuri, grindžiama estetikos pasiekimais, suteikia galimybę į vadybininką pažvelgti kaip į kūrėją (tikrą „menininką“), o į organizacijos suinteresuotuosius subjektus – kaip į tai, kam skirtas šis meno kūrinys. Šis naujas požiūris suteikia vadybai Marios Gołaszewskos „estetinės situacijos“ koncepcijos pagrindą. Remiantis šiuo požiūriu, estetikos teorijų elementai vadybai skirtai literatūrai suteikia tinkamą kontekstą, o sprendimai, pasiskolinti iš estetikos teorijos, į kūrybiškumo teoriją vadyboje įneša naują kokybę. Straipsnyje gvildenti šią temą paskatino vieno iš autorių tiek meninė, tiek vadybinė patirtis. Tyrimo metodologija grindžiama kokybine literatūros apžvalga. Metodologinio požiūrio pagrindą sudaro tarpdalykinis ir daugiaparadigmis požiūris, remiantis vadybos ir organizacijos, taip pat meno ir psichologijos sričių publikacijomis. Estetikos teoriją pritaikius vadybos procesui, gali būti teigiama, kad meniškumas turėtų būti traktuojamas kaip aukštesnio lygio vadybos tipas, aukščiausia pakopa administratoriaus, vadybininko, vadybos menininko gradacijoje. Reikšminiai žodžiai: estetinis diskursas, menininkas, meno kūrinys, kūrybiška asmenybė, kūrybiškumas, kūrėjas, vadybininkas. PubDate: 2020-06-04 DOI: 10.3846/cs.2020.11373 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Marta Saavedra Llamas, Nicolás Grijalba de la Calle Pages: 369 - 386 Abstract: Cultural expression and creativity contribute to shape national identity; movie experience reflects society. The way in which Pedro Almodóvar’s films facilitates a greater understanding of Spanish culture is the main thesis in this research. This study follows a double methodology: a descriptive documentary phase and an analysis of the filmmaker’s work. The latter includes two substages: a qualitative analysis based on a pattern dealing with different variables related to stereotype perception of Spain abroad; and a quantitative one, which highlights further procedures to approach the national culture. The insight provided by this research proves that Almodóvar actually spreads Spanish identity through his creative universe and empowers its stereotypes, yet by making them more modern: he points out the role of family, but he goes against the traditional model; he turns Madrid, Spain symbolic sight in the international standard about Spanish identity, into the kernel of his work; and he introduces some elements of Spanish popular culture like folklore, gastronomy, bullfighting or rural Spain. Santrauka Kultūrinė raiška ir kūrybiškumas padeda formuoti nacionalinį tapatumą, filmo patirtis atspindi visuomenę. Pagrindinė šio tyrimo ašis – būdas, kurį pasitelkiant Pedro Almodóvaro filmai padeda geriau suprasti Ispanijos kultūrą. Šis tyrimas atliekamas dviem metodais – aprašomąja dokumentika ir filmų kūrėjo darbo analize. Pastaroji apima dvi mažesnes dalis: kokybinę analizę, grindžiamą modeliu, skirtu įvairiems kintamiesiems nagrinėti, susijusiems su tuo, kaip Ispanija suvokiama užsienyje remiantis stereotipais, ir kiekybinę analizę, išryškinančią tolesnes procedūras, padedančias priartėti prie nacionalinės kultūros klausimų. Šiame tyrime plėtojama įžvalga įrodo, kad Almodóvaras plėtoja ispaniškąjį tapatumą išties per savojo kūrybinio viseto prizmę ir įgalina stereotipus, tačiau suteikia jiems šiuolaikiškumo: jis pabrėžia šeimos vaidmenį, tačiau priešinasi tradiciniam modeliui; žvilgsnį į Madridą (Ispanija) jis nukreipia ispaniškojo tapatumo tarptautinių standartų kryptimi, ir tai tampa jo kūrybos branduoliu; be to, jis pateikia tam tikrų Ispanijos populiariosios kultūros elementų iš folkloro, gastronomijos, bulių kovų ar kaimo gyvenimo. Reikšminiai žodžiai: costumbrismo, kūrybiškumas, šeima, nacionalinis tapatumas, Madridas, Pedro Almodóvaras, ispanų stereotipai. PubDate: 2020-06-12 DOI: 10.3846/cs.2020.8563 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Pedro Palos-Sanchez, José Ramón Saura, Antonio Grilo, Rafael Robina Ramirez Pages: 387 - 405 Abstract: This article examines the main factors that affect creativity in startups and how these factors influence entrepreneurial initiative strategies. Fifty individuals from the Extremadura region, Spain, participated in an online questionnaire in 2018 and 2019. SmartPLS was used to create a model of the interactions between variables. The results obtained have important theoretical and practical implications as they add new findings to the current literature on the role played by different factors in the creativity processes used by startups. The model has a strong predictive power (R2 = 42.7%). This work describes internal factors such as the improvement in intellectual and attitudinal skills for identifying business opportunities as a preliminary step to taking creative business decisions, as well as shaping the future by coordinating potential efforts and actions. Santrauka Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką startuolių kūrybiškumui ir prisidedantys prie antrepreneriškų iniciatyvinių strategijų. Penkiasdešimt žmonių iš Ekstramadūros regiono (Ispanija) 2018–2019 m. dalyvavo internetinėje apklausoje. Kintamųjų sąveikos modeliui sukurti buvo naudojamasi SmartPLS kompiuterine programa. Gauti rezultatai yra svarbūs teoriškai ir praktiškai, nes naujausioje literatūroje jie papildė naujus atradimus apie tai, kokį vaidmenį įvairūs veiksniai atliko startuolių kūrybiškumo procesuose. Modeliui būdinga stipri prognostinė galia (R2 = 42,7 %). Šiame straipsnyje aprašomi vidiniai veiksniai, tokie kaip intelektiniai ir su požiūriu susiję gebėjimai, kuriuos pasitelkiant, verslo galimybės nustatomos kaip parengiamasis žingsnis prieš priimant kūrybinius verslo sprendimus, taip pat sudarant palankias sąlygas ateityje derinant galimas pastangas ir veiksmus. Reikšminiai žodžiai: kūrybiškumas, antreprenerystė, mažiausiųjų dalinių kvadratų struktūrinių lygčių modeliavimas, startuolių verslas. PubDate: 2020-06-19 DOI: 10.3846/cs.2020.10482 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Eglė Navickienė Pages: 406 - 418 Abstract: Integration into architectural or urban context as an evaluation criterion is claimed to be subjective and hardly substantiated. In spite of its ambiguity, it is generally accepted as one of the basic demands in architectural design. So what the context is in architectural design' The article explores specific understandings of architectural-urban context from characteristic perspectives in urban heritage protection and management. From perspective of architectural heritage protection, context is physical architectural objects nearby, perceived visually in a static mode, and respected in interventions by achieving harmonious relationship with it. From the point of view of cultural landscape, context is an interacting natural and man-made environment, constantly changing according to place-specific natural and cultural processes; its processual character and the accumulated meanings that rise from imbedded experiences ought to be continued in following architectural transformations. Historic urban landscape approach assumes that context is constantly developing through urbanization, cultural, social and economic processes, which cultural uniqueness and identity is saturated by place-based meanings, experiences and emotional relationships attributed by local community, ought to be contributed in present-day architectural transformations. From the point of view of sustainable development, context is an inherited cultural, social, material, economic resource and a source of traditional knowledge, performance and behaviours to be adapted and carried on towards a greater sensitivity to the environment, culture, climate, and place, and for the wellbeing of local community. Santrauka Kaip architektūros kokybės kriterijus, kontekstiškumas laikomas neapibrėžtu ir sunkiai naudojamu vertinant. Nepaisant nekonkretumo, kontekstiškumas laikomas vienu esminių reikalavimų architektūrinėje kūryboje. Tad kas tai yra kontekstas architektūrinėje kūryboje' Straipsnyje nagrinėjamos skirtingos architektūrinio-urbanistinio konteksto sampratos kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo reiškinio požiūriu tam tikrais jo etapais pagal aktualias kategorijas. Kiekvienas nagrinėtas etapas ar kategorija teikia vis kitokį architektūrinio-urbanistinio konteksto supratimą, priskirdami jam specifinį turinį, apimtį ir prasmes. Architektūrinio paveldo apsaugos požiūriu, kontekstu laikomos fizinių architektūrinių elementų – vizualiai suvokiamų statiškų objektų – gretimybės; prie konteksto derinamasi siekiant harmoningo ir pagarbaus santykio. Kultūrinio kraštovaizdžio požiūriu, kontekstas yra gamtos ir žmogaus veiklos sukurta aplinka, nuolat besikeičianti pagal vietovėje susiklosčiusius natūralius ir kultūrinius procesus; vykdant architektūrines transformacijas, tęsiami vietai būdingi procesai, sukauptos patirtys ir reikšmės. Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio požiūriu, kontekstas yra nuolat besivystantys urbanistiniai, kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai procesai aplinkoje, kurios kultūrinį unikalumą ir tapatumą vietos bendruomenės prisotina su vieta susietomis reikšmėmis, patirtimis ir emociniais ryšiais. Šiuo atveju kontekstas taip pat yra praturtinamas nūdiene architektūrinės kaitos išraiška. Tvaraus vystymosi požiūriu, kontekstas yra kultūriniai, socialiniai, materialieji ir ekonominiai ištekliai bei šaltinis tradicinių žinių, veiksenos ir elgsenos modelių, kuriuos taikant ir tęsiant pasiekiamas darnesnis sambūvis su aplinka, kultūra ir klimato sąlygomis toje vietovėje, gerinantis vietos bendruomenės gyvenimo kokybę. Reikšminiai žodžiai: architektūrinis kontekstas, kūrybinis projektavimas, kultūros paveldo apsauga, istorinis urbanistinis kraštovaizdis, istorinių miestų apsauga ir valdymas, tvari plėtra, urbanistinis kontekstas. PubDate: 2020-07-01 DOI: 10.3846/cs.2020.11666 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Authors:Łukasz Sułkowski, Regina Lenart-Gansiniec, Svitlana Bilan Pages: 419 - 436 Abstract: Creativity, innovation, openness and involving citizens in decision making belong to a set of efforts undertaken by the government. This is possible thanks to crowdsourcing that is a tool to communicate with citizens and that is a source of knowledge and that provides new, creative ideas. However, despite the research intensity in the area of crowdsourcing creativity in government, the research results obtained to date are still ambiguous and fragmentary. Research on crowdsourcing government is often limited to interpretive traditions. This gives an incomplete picture of government crowdsourcing since three additional research paradigms are omitted: interpretative, post-modern, and critical. Our ambition is to raise awareness about the presence of many paradigms in crowdsourcing government research. The aim of this article is to present crowdsourcing government from the perspective of four paradigms by Gibson Burrell and Gareth Morgan. We are trying to achieve this by presenting a review of research on crowdsourcing government taking into consideration four paradigms: positivist, interpretative, critical, and postmodern. We suggest that a single paradigm is not able to provide a complete picture of crowdsourcing government, and thus we seek interactions between the paradigms and postulate multi-paradigmatic research that may lead to further development of knowledge. Santrauka Vyriausybė, priimdama sprendimus, siekia kūrybiškumo, inovacijų, atvirumo ir piliečių įtraukimo. Tai įmanoma plėtojant bendradarbiavimą, kuris yra komunikavimo su piliečiais priemonė ir žinių šaltinis, teikiantis naujų kūrybinių idėjų. Tačiau, nepaisant to, kad vyriausybėje intensyviai tiriamas kūrybinis bendradarbiavimas, iki šiol gauti tyrimų rezultatai vis dar tebėra neapibrėžti ir fragmentiški. Visuomenės valdymo tyrimai neretai apsiriboja interpretavimo tradicijomis. Kadangi nepaisoma trijų papildomų tyrimų paradigmų – interpretacinės, postmoderniosios ir kritinės, sudaromas neišsamus vyriausybės minėtų išteklių vaizdas. Mūsų tikslas – informuoti apie daugelio paradigmų buvimą vyriausybės tyrimuose. Šio straipsnio tikslas – pristatyti bendradarbiavimą vyriausybėje iš keturių Gibsono Burrello ir Garetho Morgano išplėtotų paradigmų perspektyvos. Svarstydami keturias paradigmas – pozityvistinę, interpretacinę, kritinę ir postmoderniąją, bandome šį tikslą pasiekti, pristatydami visuomenės sluoksnių valdymo apžvalgą. Teigiame, kad paskiros paradigmos nepakanka, siekiant pateikti išsamų bendradarbiavimo vyriausybėje vaizdą, todėl ieškome sąveikų tarp paradigmų pateikdami daugiaparadigmius tyrimus, kurie galėtų paskatinti tolesnę žinių plėtrą. Reikšminiai žodžiai: kūrybinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas vyriausybėje, daugybinė paradigma, tyrimų paradigma. PubDate: 2020-07-09 DOI: 10.3846/cs.2020.12265 Issue No:Vol. 13, No. 2 (2020)
Open Access journal
