Publisher: Vilnius University   (Total: 38 journals)   [Sort by number of followers]

Showing 1 - 38 of 38 Journals sorted alphabetically
Accounting Theory and Practice     Open Access   (Followers: 8)
Acta medica Lituanica     Open Access  
Acta Paedagogica Vilnensia     Open Access  
Archaeologia Lituana     Open Access  
Baltic J. of Political Science     Open Access   (Followers: 1)
Baltistica     Open Access  
Criminological Studies     Open Access  
Ekonomika (Economics)     Open Access  
Informacijos mokslai     Open Access  
J.ism Research     Open Access   (Followers: 5)
Jaunujų mokslininkų darbai     Open Access   (Followers: 1)
Kalbotyra     Open Access  
Knygotyra (Book Science)     Open Access  
Lietuvių kalba     Open Access  
Lietuvos istorijos studijos     Open Access  
Lietuvos Matematikos Rinkinys     Open Access  
Lietuvos Statistikos Darbai     Open Access  
Literatūra     Open Access  
Lithuanian Surgery : Lietuvos Chirurgija     Open Access  
Nonlinear Analysis : Modelling and Control     Open Access   (Followers: 1)
Organizations and Markets in Emerging Economies     Open Access   (Followers: 1)
Politologija     Open Access  
Problemos     Open Access  
Psychology     Open Access  
Religija ir kultūra     Open Access  
Respectus Philologicus     Open Access  
Scandinavistica Vilnensis     Open Access  
Semiotika     Open Access  
Slavistica Vilnensis     Open Access   (Followers: 1)
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika     Open Access  
Socialiniai tyrimai     Open Access  
Sociology : Thought and Action     Open Access  
Taikomoji kalbotyra     Open Access  
Teisė : Law     Open Access  
Verbum     Open Access   (Followers: 1)
Vertimo studijos (Translation Studies)     Open Access   (Followers: 1)
Vilnius University Open Series     Open Access  
Vilnius University Proceedings     Open Access  
Similar Journals
Journal Cover
Baltistica
Number of Followers: 0  

  This is an Open Access Journal Open Access journal
ISSN (Print) 0132-6503 - ISSN (Online) 2345-0045
Published by Vilnius University Homepage  [38 journals]
  • Insights into the diachrony of the East Baltic subjunctive mood

    • Authors: Simon Fries, Eugen Hill
      Abstract: This article intends to shed light on the diachrony of the subjunctive mood (also labelled optative or conditional) in the two East Baltic languages Latvian and Lithuanian. It is demonstrated to what extent the subjunctive paradigms in both languages – especially Old Lithuanian, Old Latvian and modern Lithuanian dialects – reflect original source constructions based on infinitival verb-formations, namely the supine (e. g. Lith dúo-tų, Latv duô-tu, cf. Old Prussian dā-tun, OCS da-tŭ) and the infinitive (e. g. Lith dúo-ti, Latv duô-t, cf. OPr dā-t, OCS da-ti). The systematic comparison of Baltic and Slavic evidence indicates that most forms of the Lithuanian and Latvian subjunctive paradigms go back to two Proto-East-Baltic source constructions that both contained the supine of a respective verb and forms of the copula (Lith bti, Latv bût): (a) the supine joined with present tense forms of the copula, and (b) the supine joined with past tense forms of the copula. One remarkable exception is a heteroclitic 1sg. form in Lithuanian that is shown to share a common source construction with the Latvian debitive. The remainder of the article is dedicated to the emergence of secondary subjunctive forms in modern Lithuanian dialects (especially Aukštaitian dialects in the South and East of Lithuania). It is discussed to what extent these forms reflect the interplay of regular diachronic processes, namely (proportional) analogy and sound change. The findings presented in the discussion have interesting implications for the common morphological and phonological prehistory of both East Baltic languages.
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Zur Rekonstruktion indogermanischer Textfragmente (vorwiegend am Material
           der baltischen und slawischen Sprachen)

    • Authors: Rainer Eckert
      Abstract: Es werden knappe Ausführungen über verschiedene Arten von Rekonstruktionen von Einheiten der Sprache behandelt: feste Verknüpfungen von Syntagmen, sowie Formeln und Textfragmente. In einem zweiten Teil gelangen alte Textfragmente aus dem Baltischen und Slawischen zur Darstellung.
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Understanding proximity in the Baltic languages: Latvian relational
           adverbs blakus and līdzās and their Lithuanian counterparts

    • Authors: Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, Jurģis Šķilters
      Abstract: This article aims to clarify the difference in usage of the Latvian proximity lexemes blakus and līdzās and to identify their translation equivalents in Lithuanian. The data have been collected from the Lithuanian-Latvian and Latvian-Lithuanian parallel corpus, manually annotated for various syntactic and semantic variables, and analyzed quantitatively. Although Latvian relational adverbs blakus and līdzās are defined very similarly in Latvian dictionaries, our results reveal their syntactic and semantic peculiarities in more detail and outline the criteria that sanction the choice of these relational adverbs. Finally, the translation of Latvian proximity terms into Lithuanian is described emphasizing the main differences of proximal terms in both languages.
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius
           požymius: naujausi lyginamieji tyrimai

    • Authors: Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte
      Abstract: Straipsnio tyrimo objektas – dabartinių baltų kalbų nosiniai sonantai: lūpiniai (lie. /m/, /mj/ ir la. /m/), dantiniai (lie. /n/, /nj/ ir la. /n/) bei palatalinis la. /ɲ/, taip pat abiejų kalbų fonemos /n/ gomurinis alofonas [ŋ], ištartas pozicijoje [–k#/–g#]. Straipsnyje lyginamos keturios akustinės lietuvių ir latvių nosinių sonantų ypatybės: 1) pirmoji nosinė formantė (N1); 2) pirmosios nosinės formantės dažnių juosta (B1); 3) antiformantės (Z1) dažnių diapazonas; 4) F2 lokusai. Tiriamąją medžiagą įskaitė 3 gimtakalbiai lietuviai ir 3 gimtakalbiai latviai vyrai (20–40 m. amžiaus). Tyrimas atliktas programa Praat, gauti duomenys apdoroti programomis Microsoft Excel ir SPSS. Lietuvių ir latvių kalbų sonantai analizuoti prevokalinėje CVC pozicijoje atsižvelgiant į du kriterijus: 1) artikuliacijos vietą; 2) palatalizaciją (nepalatalizuotas : palatalizuotas : palatalinis nosinis sonantas).Tyrimo metu nustatyta, kad minėtos akustinės nosinių sonantų ypatybės dabartinių baltų kalbų garsyne yra skirtingo diferencinio svorio: 1) pirmosios nosinės formantės (N1) duomenys atskiria gomurinius alofonus [ŋ, ŋj] nuo negomurinių nosinių sonantų [m, mj, n, nj]; 2) pagal pirmosios nosinės formantės juostos pločio (B1) duomenis statistiškai reikšmingai skiriasi lietuvių kalbos palatalizuoti ir dantiniai nosiniai sonantai nuo nepalatalizuotų lūpinių ir gomurinių sonantų, taip pat latvių kalbos lūpiniai ir dantiniai sonantai nuo palatalinių ir gomurinių nosinių sonantų; 3) pagal antiformančių (Z1) dažnius galima diferencijuoti lietuvių kalbos lūpinius negomurinius sonantus [m, mʲ, n, nʲ] nuo atitinkamų gomurinių sonantų [ŋ, ŋʲ]; latvių kalboje pagal antiformantę galima atskirti skirtingos artikuliacijos nosinius sonantus: lūpinis [m] < dantinis [n] < palatalinis [ɲ] < gomurinis [ŋ]; 4) F2 lokusai gali būti laikomi vienu svarbiausių požymių diferencijuojant skirtingos palatalizacijos lietuvių ir latvių kalbų nosinius sonantus, tačiau jie skiria ne visas dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų artikuliacines klases.Tyrimas parodė, kad nėra vieno skiriamojo baltų kalbų nosinių sonantų akustinio požymio, todėl nosiniai sonantai turi būti tiriami kompleksiškai. Akustinių ypatybių diferencinį reikšmingumą taip pat padėtų įvertinti perceptyviniai (suvokimo) eksperimentai.  
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Klaipėdos krašto aukštaičių dūrinių sintaksinės-semantinės
           klasės ir kilmė

    • Authors: Bonifacas Stundžia
      Abstract: Straipsnyje analizuojamos Klaipėdos krašto aukštaičių (KlpA) tarmės dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė. Tiriamoji medžiaga surinkta iš KlpA garso įrašų, saugomų Lietuvių kalbos institute (žr. KlpAĮr), ir iš publikuotų šios tarmės tekstų (žr.: LKT, KlpAT, LKTCh, VAK & KlpA). Pagrindinis dėmesys skiriamas dūriniams, kurie sietini su tiriamąja tarme, įskaitant ir gretimus vakarų bei pietų žemaičių ir vakarų aukštaičių arealus. Siekiant KlpA dūrybą įvertinti iš bendresnės vakarų arealo tarmių perspektyvos, taip pat surinkti dūriniai iš publikuotų šiaurės žemaičių tarmės šaltinių (žr.: KrtnT, SkdT, TrkT, ŽemDzT) ir rankraštinių pietinių vakarų aukštaičių tarmės tekstų (žr. PVAT).Tyrimas parodė, kad dūryba, palyginti su vedyba, yra retas reiškinys visame vakarų arealo tarmių plote. Daugiau nei pusė KlpA dūrinių yra determinatyviniai, produktyviausi ir lietuvių kalbos tarmių vakarų areale, ir apskritai baltų bei germanų kalbose. Tuo tarpu posesyvinių ir veiksmažodžio valdomųjų dūrinių produktyvumas skirtingose patarmėse įvairuoja, ir tai bent iš dalies gali būti sąlygota tekstų tematikos ir informantų išsilavinimo.Dūriniai, būdingi KlpA ir gretimiems arealams, sudaro mažiau nei penktadalį tirtų darinių. Daugelis šių dūrinių, pirmiausia determinatyvinių, yra pamorfeminės kalkės iš vokiečių kalbos. Ypač tai pasakytina apie darinius su bent vienu skolintu dėmeniu (ryšys tarp materialaus ir struktūrinio skolinimosi buvo nustatytas ir XVII–XVIII a. Mažosios Lietuvos dūryboje, žr. Stundžia 2020, 77tt.). Maždaug pusė dūrinių pateko į tarmes iš viešosios vartosenos. Tokį arealinį ir kilminį dūrinių vaizdą daugiausia lemia informantų išsilavinimas. Daugelio jų gimtoji kalba yra vokiečių, be lietuvių kalbos, jie moka rusų, o kai kurie – ir lenkų kalbą.  
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Hibridinių vedinių ir skolinių konkurencija

    • Authors: Lina Inčiuraitė-Noreikienė
      Abstract: Šiame straipsnyje pristatomi hibridinių ir koreliacinių vedinių bei skolinių konkurencijos modeliai, aptariama jų daryba ir vartosenos dažnis remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad konkuruoja: 1) hibridiniai priesagų vediniai (debatuo-toj-as, -a / debat-inink-as, -ė), 2) hibridiniai ir koreliaciniai priesagų vediniai (legion-inink-as, -ė / legion-ier-ius, -ė), 3) hibridiniai priesagų vediniai ir skoliniai (akrobat-inink-as, -ė / akrobat-as, -ė). Konkuruojantys hibridiniai ir koreliaciniai priesagų vediniai gali priklausyti tiek tai pačiai, tiek skirtingoms darybos kategorijoms. Jie taip pat gali būti padaryti iš tų pačių arba skirtingų pamatinių žodžių. Tarp konkuruojančių žodžių matyti didelis dažnio skirtumas, kai vienas konkuruojančios poros narys yra įsigalėjęs, plg. konkurenciją tarp hibridinių vedinių (debatuotojas, -a ×119 / debatininkas, -ė ×5), hibridinių ir koreliacinių vedinių (propagandininkas, -ė ×58 / propagandistas, -ė ×152), hibridinių vedinių ir skolinių (akrobatininkas, -ė ×2 / akrobatas, -ė ×289). Toks pats dažnis matyti tarp skirtingų priesagų hibridinių vedinių (sabotuotojas, -a ×16) / sabotažininkas, -ė×16). 
       
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • In Gedenken an Professor Zigmas Zinkevičius

    • Authors: Rainer Eckert
      Abstract:
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra:
           lyginamosios perspektyvos“

    • Authors: Ernesta Kazakėnaitė
      Abstract:
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
  • Michał Hasiuk

    • Authors: Norbert Ostrowski
      Abstract:
      PubDate: 2022-11-29
      Issue No: Vol. 57 (2022)
       
 
JournalTOCs
School of Mathematical and Computer Sciences
Heriot-Watt University
Edinburgh, EH14 4AS, UK
Email: journaltocs@hw.ac.uk
Tel: +00 44 (0)131 4513762
 


Your IP address: 3.236.138.35
 
Home (Search)
API
About JournalTOCs
News (blog, publications)
JournalTOCs on Twitter   JournalTOCs on Facebook

JournalTOCs © 2009-