JournalTOCs

Baltistica
Number of Followers: 0

This is an Open Access Journal

Open Access journal
ISSN (Print) 0132-6503 - ISSN (Online) 2345-0045
Published by Vilnius University

[41 journals]

Lívia Körtvélyessy, Alexandra Bagasheva, Pavol Štekauer (eds.),
Derivational Networks Across Languages
- Authors: Bonifacas Stundžia
  Abstract: –
  PubDate: 2021-12-27
  Issue No: Vol. 56 (2021)
XIII tarptautinis baltistų kongresas iš Rygos
- Authors: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė
  Abstract: Šiame informaciniame straipsnyje aprašomas 2021 m. spalio 13–15 d. vykęs XIII tarptautinis baltistų kongresas.
  PubDate: 2021-12-27
  Issue No: Vol. 56 (2021)
On the etymology of Lithuanian dangus
- Authors: Daniel Petit
  Abstract: Traditionally the Baltic name of the ‘sky’ (Lith. dangùs, Old Pr. dangus) is explained as derived from the verb deñgti ‘to cover’, based on the assumption that the sky was conceived of as a kind of curved surface covering the world. However, this traditional approach has left two questions open until now: (1) how to explain the formation of the word dangus, which is more akin to that of an adjective than to that of a noun; (2) how to reconstruct the PIE prehistory of this Baltic lexical family. The aim of this paper is to discuss both the morphological and the semantic structure of the word dangus and to explain all its features, by proposing a new hypothesis on its origin and development.
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Nominal compounds with mobile stress in Lithuanian dialects
- Authors: Kristina Bukelskytė-Čepelė
  Abstract: The article describes nominal compounds assigned to mobile accent paradigm 3 (AP3) that are found in Lithuanian dialects. In these compounds, the stress alternates between the last and the first syllables, and it is assumed that they were assigned to the mobile accent paradigm due to the spread of secondary mobility. It is suggested that in Lithuanian dialects secondary mobility may arise in compounds with initial stress and, as a result, accentual variants with fixed stress and mobile stress exist in the same dialectal areas without semantic restriction. Later examples of accentual neomobility are found in Lithuanian dialects as well. In terms of semantics, mobile compounds are mostly verbal governing compounds and determinative compounds, i.e., nouns, and there is only a small group of originally adjectival compounds, i.e., possessive compounds. Another finding of the study pertains to the formal criterion of compounds, i.e., the linking element; in East and South Aukštaitian, there is a tendency to use linking elements in mobile compounds, while in West Aukštaitian as well as Žemaitian, the largest portion of mobile compounds do not include linking elements.
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
De Saussure’o dėsnio išimtys Kuršaičio
žodynuose
- Authors: Mindaugas Strockis
  Abstract: F. Kuršaičio Vokiečių-lietuvių ir Lietuvių-vokiečių kalbų žodynų analizė rodo, kad tam tikroje -a linksniuotės žodžių grupėje vienaskaitos vardininko linksnyje neveikė de Saussure’o dėsnis. Savo gramatikoje Kuršaitis buvo priskyręs šiuos žodžius Ib kirčiuotei (aprašytai jo gramatikos § 630; dabartiniais terminais tai būtų 2-osios kirčiuotės variantas -ė linksniuotei). Šios grupės žodžiai kyla iš kelių šaltinių: žodžiai, besibaigiantys -ia ar -ja, ypač su priesaga -ija, tokie kaip lapìja ar Prūsìja; substantiva mobilia porų moteriškosios giminės nariai, tokie kaip garbanuõčia; vaikų kalbos žodžiai (Lallwörter), tokie kaip mãma; skoliniai, tokie kaip lãva; taip pat ir kai kurie kiti žodžiai. Panašūs reiškiniai matyti ne tik Kuršaičio aprašytoje Mažosios Lietuvos lietuvių kalboje, bet ir kai kuriose dabartinėse lietuvių kalbos tarmėse. Dėl to būtų verta persvarstyti galimas de Saussure’o dėsnio išimtis lietuvių kalboje.
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Prozodinių baltų kalbų elementų interakcijos tyrimo tęsinys:
audicinė latvių kalbos priegaidžių analizė
- Authors: Evaldas Švageris
  Abstract: Šiuo straipsniu tęsiamas dviejų prozodinių elementų – frazės intonacijos ir priegaidės – fonetinės interakcijos tyrimas. Tuo tikslu atlikta bendrinės latvių kalbos priegaidžių, realizuotų įvairiomis intonacinėmis sąlygomis, audicinė analizė. Pastaroji verifikavo ankstesnių fonetinių tyrimų implikuotą sprendimą analizuoti priegaides pagal trinarį akustinį modelį. Diferencijuotas balsių trukmės, tono staigumo ir tolydumo rodiklių išsidėstymas trimatėje grafinėje erdvėje atvėrė galimybes ir perceptyviniu požiūriu tiksliau apibrėžti skirtingo prozodinio statuso vienetų akustinius modelius ir aiškiau juos pozicionuoti vienas kito atžvilgiu. Šie rezultatai pagrindžia esminę nuostatą, kad prozodiniai elementai – priegaidė ir intonacija – yra nustatomi iš trukmės ir tono sąryšio. Kitaip sakant, jie yra faktoriai, diferencijuojantys tono dinamiką (balso energijos kiekį ir distribuciją platesne prasme) laiko atžvilgiu.
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Lituānisms ģērbt un tā semantika latviešu valodas 17. gadsimta
tekstos
- Authors: Anta Trumpa
  Abstract: Rakstā raksturots aizguvuma ģērbt un tā atvasinājumu lietojums latviešu 17. gadsimta tekstos, mēģinot noteikt, kuras šo vārdu nozīmes ir senākas, kuras ir attīstījušās vēlāk, kāds ir bijis aizguvuma izplatības ceļš.Vārds ģērbt un tā atvasinājumi latviešu rakstu valodā sākti lietot 17. gadsimta trīsdesmitajos gados līdz ar Zemgales mācītāja Georga Manceļa tulkotajiem un oriģinālajiem darbiem. Agrīnajos latviskajos kristīgo tekstu tulkojumos, kuru autori ir Rīgā un Vidzemē dzimuši un strādājuši mācītāji, atbilstošajā vietā ir sastopams vārds aptērpt. Acīmredzot Rīgā un Vidzemē atšķirībā no Zemgales vārds ģērbt līdz G. Manceļa tekstiem nav bijis pazīstams. Palielinoties G. Manceļa ietekmei latviešu rakstu valodā, strauji izplatījies arī vārda ģērbt un tā atvasinājumu lietojums. Salīdzinoši lielais atvasinājumu skaits acīmredzot liecina par to, ka vārds ģērbt varētu būt latviešu valodā (tās zemgaliskajās izloksnēs) ieviesies jau kādu laiku pirms 17. gadsimta.17. gadsimta tekstos ģērbt un tā atvasinājumi ir fiksēti ar četrām nozīmēm – 1. ‘veidot, iekārtot; kopt’, 2. ‘ģērbt; apgādāt ar apģērbu’, 3. ‘izrotāt, padarīt skaistu’, 4. ‘sist, kult’ (šī nozīme, visticamāk, ir kļūda K. Fīrekera manuskriptā), no kurām pirmās trīs daļēji sakrīt ar lietuviešu valodas vārda ger͂bti vārdnīcās fiksētajām nozīmēm, kas acīmredzot apstiprina vārda ģērbt lietuvisko cilmi.Visas šīs nozīmes 17. gadsimta tekstos pirmo reizi ir fiksētas gandrīz vienlaicīgi, tiesa, to lietošanas ilgums ir atšķirīgs: nozīme ‘veidot, kopt’ atrodama tikai 17. gadsimta tekstos, nozīme ‘izrotāt’ ir bijusi pazīstama līdz 20. gadsimta sākumam, tomēr mūsdienās vārdu šādā nozīmē vairs nelieto, savukārt nozīme ‘tērpt’ ir dominējošā nozīme līdz pat mūsdienām.
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Lihdumneeks: the use of antiqua typefaces in a pioneering Latvian
newspaper printed in Brazil
- Authors: Jade Samara Piaia, Andris Straumanis, Priscila Lena Farias
  Abstract: This article analyses a pioneering Latvian newspaper published in São Paulo between 1907 and 1909. The focus of the analysis are the typefaces and the adaptations needed for printing Latvian using antiqua1 rather than blackletter type2, most commonly used in Latvia in that period. The adaptations made demonstrate the effort of the editor Jūlijs Malvess and the Brazilian printers of German descent, Hennies Irmãos (Hennies Brothers), to make the contents of the newspaper understandable for immigrants newly settled in Latvian colonies in São Paulo state. The typefaces used by the Brazilian printers in this publication were identified, revealing what seems to be a modern typographic taste that did not privilege the use of blackletter typefaces.
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Dini, Pietro Umberto. Baltų kalbų lyginamoji istorija
- Authors: Pēteris Vanags
  Abstract: –
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Pius ten Hacken, Renáta Panocová (eds.), The Interaction of Borrowing
and Word Formation
- Authors: Agnė Navickaitė-Klišauskienė
  Abstract: –
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Thomas Lindner, Urindogermanische Grammatik 2
- Authors: Dalius Jarmalavičius
  Abstract: –
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Eine Bahnbrecherin der lettischen Sprachwissenschaft
- Authors: Pietro U. Dini
  Abstract: Anlässlich des 80. Geburtstages von dr. philol. Sarma Kļaviņa
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Šv. Brunonas Bonifacas ir jo misija į prūsus. 2009 m. išleistos knygos
nauja elektroninė laida
- Authors: Letas Palmaitis
  Abstract: –
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)
Gertrud Bense
- Authors: Christiane Schiller
  Abstract: –
  PubDate: 2021-12-11
  Issue No: Vol. 56 (2021)