for Journals by Title or ISSN
for Articles by Keywords
help
Followed Journals
Journal you Follow: 0
 
Sign Up to follow journals, search in your chosen journals and, optionally, receive Email Alerts when new issues of your Followed Journals are published.
Already have an account? Sign In to see the journals you follow.
Journal Cover Geografija ir Edukacija
  [0 followers]  Follow
    
  This is an Open Access Journal Open Access journal
   ISSN (Print) 2351-6453 - ISSN (Online) 2424-5194
   Published by Lithuanian University of Educational Sciences Homepage  [1 journal]
  • Vakarų Kuršo aukštumos ir Vakarų žemaičių plynaukštės reljefo
           epigenetinė transformacija

    • Authors: Salomėja Lukaitė
      Abstract: Straipsnyje nagrinėjami fliuvialiniai procesai, darantys tiesioginę įtaką paviršiaus formavimosi procesui. Fliuvialinėms formoms susidaryti būtinos dvi sąlygos: pakankamas tekančio vandens kiekis ir didelis paviršiaus nuolydis. Tyrimas atliktas Vakarų Kuršo aukštumoje ir Vakarų Žemaičių plynaukštėje, Skuodo rajone – Ylakių, Aleksandrijos, Šačių ir Skuodo seniūnijose, kur buvo tirtos Apšės, Kalties, Sarties, Spigino, Gypelkio, Luobos, Šatos ir Pragulbos upės. Šiose teritorijose tirta ledynų paliktas reljefas ir dabartinių procesų įtaka susidarant dabartiniam reljefui.Reikšminiai žodžiai: Vakarų Kuršo aukštuma, Vakarų Žemaičių plynaukštė, fliuvialinės nuosėdos, limnogliacialinės nuosėdos, erozija, denudacija, akumuliacija.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.1
      PubDate: 2016-09-28
      Issue No: Vol. 4 (2016)
       
  • Lietuvos kaimiško agrarinio kraštovaizdžio ir jų
           tipų raidos apžvalga

    • Authors: Jolanta Valčiukienė, Virginija Atkocevičienė, Daiva Juknelienė
      Abstract: Gyvenamųjų vietovių formas ir tipus lemia istorinės bei socialinės, ekonominės krašto sąlygos. Plėtojantis gamybiniams santykiams keitėsi ir apgyvendinimo kaime sistema. Svarbiausią vaidmenį vystantis kaimui atliko žemėvaldos ir žemėtvarkos pokyčiai. Šiuolaikinės kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos formavosi veikiant tam tikriems ypatumams, būdingiems vienam ar kitam krašto regionui. Straipsnyje nagrinėjami penki pagrindiniai kraštovaizdžio raidos periodai, žemės reformų veiksnių įtaka formuojantis gyvenamųjų vietovių sistemai, taip pat aptariama gyvenamųjų vietovių nykimo problema ir veiksniai, turintys įtakos esamų gyvenviečių raidai.Reikšminiai žodžiai: kaimas, vienkiemis, žemės reforma, gyvenamųjų vietovių raida, kraštovaizdis.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.2
      Issue No: Vol. 4
       
  • Biokuras Lietuvos energetikoje: energetinių želdinių ir miško
           produkcijos geografinė analizė

    • Authors: Vaidas Bondzinskas, Jurgita Mačiulytė
      Abstract: Biokuras Lietuvos energetikoje yra vienas svarbiausių atsinaujinančios energijos išteklių, naudojamų šilumos energijai gaminti. Pastarojo energetinio išteklio panaudojimą lemia Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai ir valstybės vykdoma energetikos politika, skatinanti gausinti ir panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Straipsnį sudaro trys pagrindinės struktūrinės dalys, kuriose nagrinėjama potencialių biokuro išteklių, t. y. trumpos rotacijos energetinių želdinių plotų, realizuotos miško produkcijos Lietuvos miškų urėdijose ir biokuro panaudojimo šilumos energijai gaminti Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos sistemose, teritorinė sklaida 2012 m.Reikšminiai žodžiai: trumpos rotacijos energetiniai želdiniai, biokuras, miško produkcija, energetika.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.3
      Issue No: Vol. 4
       
  • Lietuvos grūdinių kultūrų gavybos teritorinė analizė 2000–2014
           metais

    • Authors: Ieva Žvigaitytė, Izolda Ona Bražukienė
      Abstract: Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos grūdinių kultūrų gavybos teritorinę sistemą ir ją lemiančius gamtinius, socialinius, ekonominius veiksnius. Grūdinės kultūros mūsų šalyje užima vis svarbesnę vietą ir atlieka prioritetinį vaidmenį šalies žemės ūkyje. Grūdinės kultūros – tai kertinis Lietuvos žemės ūkio pagrindas, kurio stabilumą palaiko ir formuoja daugelis veiksnių ir sąlygų. Atlikus grūdinių kultūrų teritorinę analizę per 2000–2014 m. laikotarpį nustatyta, kad šių kultūrų gavybos specializaciją mūsų šalyje lemia daugelis veiksnių: gamtiniai, klimato, Vyriausybės vykdoma žemės ūkio politika, mažesnės investicijos ir sąnaudos lyginant su gyvulininkyste bei šio sektoriaus aprūpinimas pašarais, ūkių stambėjimas, Europos Sąjungos parama, didėjančios maistinių kviečių kainos ir poreikis pasaulinėje ir vidaus rinkose. Įvertinus grūdinių kultūrų gavybą lemiančius veiksnius ir teritorinę sklaidą nustatyti šių kultūrų gavybos maksimalių, vidutinių ir minimalių pokyčių arealai. Maksimalių pokyčių arealas apėmė Vidurio Lietuvą. Jam būdingos ne tik geros gamtinės, klimato sąlygos (aukšti derliaus ir derlingumo rodikliai), bet ir didėjanti maistinių kviečių dalis, ūkių stambėjimas, mažėjanti gyvulininkystės dalis, aukštos maistinių kviečių kainos pasaulinėje rinkoje. O vidutinių ir minimalių pokyčių arealai apėmė likusią Lietuvos dalį, šiose teritorijose mažai kito grūdinių kultūrų pasėlių plotai, derlingumas išliko tolygus, derlius nebuvo didelis. Pagrindinė sąlyga, lėmusi tokias tendencijas, – mažiau palankios gamtinės, klimato sąlygos augalininkystei plėtoti.Reikšminiai žodžiai: augalininkystė, grūdinės kultūros, grūdinių kultūrų gavyba, pasėlių plotai, grūdų derlius, grūdų derlingumas, pokyčių arealai.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.4
      Issue No: Vol. 4
       
  • Tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus ir Kauno apskrityse
           2000–2013 metais

    • Authors: Linas Bielickas, Izolda Ona Bražukienė
      Abstract: Straipsnyje analizuojama teritorinė tiesioginių užsienio investicijų sklaida Vilniaus ir Kauno apskrityse 2000–2013 m., jų pritraukimo priežastys, investicijų iš užsienio pritraukę ūkio sektoriai ir šalys investuotojos. Rengiant straipsnį remtasi Statistikos departamento pateiktais 2000–2013 m. tiesioginių užsienio investicijų duomenimis, pagal kuriuos apskaičiuoti užsienio investicijų pritraukimo Vilniaus ir Kauno apskričių savivaldybėse kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Panaudojant kokybinius rodiklius, kurie rodo tiesioginių užsienio investicijų poveikį ūkio vystymuisi vietos (savivaldybės) lygmeniu, atlikta palyginamoji analizė. Pagal kiekybinius ir kokybinius užsienio investicijų pritraukimo rodiklius sudarytos kartoschemos, kuriose išskirtos tiesioginių užsienio investicijų teritorinės struktūros. Atlikta teritorinė tiesioginių užsienio investicijų Vilniaus ir Kauno apskričių savivaldybėse analizė parodė didelius regioninius skirtumus. Tyrimo metu nustatytos socialinės ir ekonominės tiesioginių užsienio investicijų teritorinės sklaidos netolygumo priežastys.Reikšminiai žodžiai: tiesioginės užsienio investicijos, ūkio sektoriai, Vilniaus ir Kauno apskritys, savivaldybės.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.5
      Issue No: Vol. 4
       
  • Lenkijos kaimo bendruomenių (gminų) finansinių investicijų į aplinkos
           apsaugą teritorinė įvairovė

    • Authors: Marcin Hyski
      Abstract: Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti ir įvertinti Lenkijos kaimo bendruomenių finansinę investiciją į aplinkos apsaugą. Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo bendruomenių įvairiose Lenkijos provincijose finansavimui iš biudžeto. Investicijos į aplinkos apsaugą yra finansuojamos iš įvairių šaltinių. Beveik pusę išlaidų sudaro ilgalaikio turto mokesčiai už aplinkos apsaugą. Bendruomenių išlaidos aplinkos apsaugai iš biudžeto sudaro tik nedidelę dalį.Kaimo bendruomenės Lenkijos valsčiuose sudaro 63,8 proc. Aplinkos apsaugos investicijoms jos skiria 30 proc. savo išlaidų. Aplinkos apsauga yra svarbus vietos politikos tikslas. Tarp prioritetų išlaidos aplinkos apsaugai yra po investicijų žemės ūkui, visuomenės saugumui ir priešgaisrinės apsaugos. Didžiausios investicijos aplinkos apsaugai 2014 m. buvo skirtos Malopolskės ir Mazovijos provincijose – iki 15 proc. bendruomenės išlaidų. Išlaidos aplinkos apsaugai pagal teritorijas Lenkijoje pasiskirsto nevienodai. Pavyzdžiui, investicijos į nuotekų tvarkymą trijose provincijose (Malopolskės, Slaskės ir Mazovijos) sudaro trečdalį visos Lenkijos nuotekų sistemos ilgio.Reikšminai žodžiai: investicijos į aplinkos apsaugą, kaimo bendruomenės, savivaldos išlaidos.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.6
      Issue No: Vol. 4
       
  • Viešbučių verslas pasaulyje: kai kurie jų
           funkcionavimo aspektai

    • Authors: Dorota Chudy-Hyski, Wojciech Chudy, Valeri Krutikov
      Abstract: Straipsnis skirtas viešbučių verslui pasaulyje, kuris dėl istorinių ir ekonominių pokyčių perauga į tarptautinį viešbučių tinklą. Straipsnio tikslas – atskleisti viešbučių verslo funkcionavimą pasaulio viešbučių sistemos kontekste. Tyrimo problema pateikiama svetingumo istorinės raidos fone, kuri reikšmingai prisidėjo prie tarptautinės viešbučių sistemos plėtros. Straipsnyje pateikiami viešbučių veiklos pasaulyje pavyzdžiai.Reikšminiai žodžiai: svetingumas, tarptautinė viešbučių sistema.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.7
      Issue No: Vol. 4
       
  • Informacijos sklaida apie karjeros galimybes geografijos studijų
           absolventams Lietuvoje ir užsienyje

    • Authors: Daiva Verkulevičiūtė - Kriukienė
      Abstract: Geografai dirba beveik visuose ekonomikos sektoriuose. O pasaulio miestai ir regionai vis dažniau susiduria su įvairiomis gamtinėmis ir socialinėmis problemomis, kurias gali spręsti geografai. Dėl to geografijos specialistų poreikis išlieka daugelyje valstybių. Šio straipsnio tikslas – analizuoti informacijos sklaidą apie geografo karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Susisteminus Lietuvos universitetų pateikiamus duomenis matyti, kad informacijos apimtis apie karjeros galimybes labai skirtinga, todėl siūloma šį sąrašą praplėsti, detalizuoti. Pristatydamos studijų programas, Lietuvos aukštosios mokyklos stengiasi parodyti jų unikalumą, patrauklumą. Tačiau ne mažiau svarbu akcentuoti įgyjamos specialybės svarbą ir poreikį šalies ūkiui. Įvairiose užsienio valstybėse yra gerai išplėtotas karjeros paslaugų tinklas, kuriame visapusiškai, vaizdžiai ir aiškiai atskleidžiama informacija apie tai, kokie gebėjimai reikalingi būsimajam specialistui, kokiose ekonominėse veiklose absolventas gali ieškoti darbo.Reikšminiai žodžiai: geografijos studijos, karjera, informacijos sklaida, įsidarbinimas.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.8
      Issue No: Vol. 4
       
  • Geografiniai duomenys ir informacija apie mokymąsi

    • Authors: Linas Bevainis, Andrius Balčiūnas
      Abstract: Šiame straipsnyje autoriai pristato Lietuvos erdvinės informacijos portalą, jo teikiamas paslaugas ir galimybes naudoti švietimo srityje. Lietuvos erdvinės informacijos portalas sukurtas 2008 m. pagal projektą „Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros išvystymas“, kurį finansavo Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga. Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“.Straipsnyje pateikiama informacijos apie LEI portalo turinį, kur galima rasti metodinę ir mokomąją medžiagą, žemėlapius, erdvinius duomenų rinkinius, dokumentus, pagalbos tekstus, geografinės informacijos sąvokų žinyną, todėl dėstytojai, studentai, mokytojai ir mokiniai gali naudoti realius duomenis ir kurti žemėlapius arba tinkamai atlikti užduotis naudodami geoportal.lt teikiamus įrankius.Reikšminiai žodžiai: LEI, geoportal.lt., GIS mokymasis, erdvinių duomenų rinkiniai.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.9
      Issue No: Vol. 4
       
  • Tamašiavos mokymo bazės ir jos apylinkių edukacinis
           potencialas

    • Authors: Marijus Pileckas
      Abstract: Straipsnyje apžvelgiamas ir įvertinamas Tamašiavos mokymo bazės ir jos apylinkių edukacinis potencialas, tinkamumas geografijos ir kitų specialybių mokomosioms lauko praktikoms atlikti. Pateikiami siūlymai, kaip įvairiau ir intensyviau panaudoti Tamašiavos mokymo bazės teikiamas galimybes.Reikšminiai žodžiai: Tamašiava, LEU, mokymo bazė, lauko praktika, geografija.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.10
      Issue No: Vol. 4
       
  • Geografijos brandos egzaminų užduočių struktūros
           pokyčiai

    • Authors: Virginijus Gerulaitis
      Abstract: Geografijos brandos egzaminas vykdomas beveik du dešimtmečius, tačiau jo užduoties struktūros klausimai mažai tyrinėti. Šio tyrimo pagrindą sudaro geografijos brandos egzaminų užduočių struktūra. Jo tyrimo objektas – geografijos brandos egzaminų užduotys. Kaip rodo atlikta geografijos brandos egzamino užduočių analizė, jų struktūrą per pastaruosius 10 metų keitėsi tris kartus. Geografijos brandos egzamino užduočių struktūros pokyčiai buvo susiję su šio egzamino programos ir statuso pokyčiais, tačiau esminių skirtumų tarp geografijos mokyklinio ir valstybinio brandos egzamino užduočių turinio bei struktūros nėra. Geografijos brandos egzamino užduotims būdinga didėjanti informacijos šaltinių įvairovė: mokyklinio brandos egzamino užduotis daugiausia sudarė geografiniai klausimai, o rengiant valstybinio brandos egzamino užduotis imta naudoti įvairesnius informacijos šaltinius.Reikšminiai žodžiai: brandos egzaminas, brandos egzamino užduotis, brandos egzamino struktūra.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.11
      Issue No: Vol. 4
       
  • Muziejus kaip mokymo(si) aplinka

    • Authors: Jolanta Butkutė
      Abstract: Straipsnyje nagrinėjami esminiai muziejinių edukacinių programų rengimo pokyčiai. Šių programų populiarumas mokymo(si) atžvilgiu vertinamas ne tik kaip naujų žinių pateikimo, bet ir kaip žinių perėmimo, išmokimo, praktinio panaudojimo priemonė. Edukacinių užsiėmimų metu skatinama kultūrinė, meninė, pažintinė ir kita aktyvi veikla ar jos forma per žaidimus, pasakojimus, teatralizaciją, viktorinas, meninę kūrybą, diskusijas ir kitas raiškos formas. Edukacinės programos kuriamos atsižvelgiant į lankytojų (mokytojų, mokinių) interesus, lūkesčius ir tikslus, o koreguojamos paisant lankytojų vertinimų, pageidavimų. Straipsnį sudaro kelios dalys. Pirmojoje nagrinėjama muziejinių edukacinių programų teritorinė sklaida Lietuvos savivaldybių atžvilgiu. Antrojoje – muziejinių edukacinių programų pasiskirstymas pagal ugdymo sritis. Trečiojoje – muziejinių edukacinių programų pasiūla ir paklausa 2008–2014 m. laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: muziejinė edukacija, ugdymo sritys, geografija, edukaciniai užsiėmimai, lankytojų skaičius.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.12
      Issue No: Vol. 4
       
  • Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir
           komunikacijos medija

    • Authors: Zigmas Kairaitis
      Abstract: Straipsnyje, remiantis komunikacijos paradigma, pažvelgta į Bendrąją ugdymo programą (BUP, curriculum) kaip kultūros, semiotikos ir komunikacijos objektą. Plintanti medijų kultūra vis plačiau skverbiasi į įvairias – iš pirmo žvilgsnio visai nesusietas su medijomis – sritis. Mediologijos taikymas konkretiems objektams „pakelia“ juos į kultūros ir visuomenės lygį. BUP pagal savo svarbą visuomenei, vaidmenį istorinių politinių virsmų metu galime priskirti kultūros fenomenui. Taip ir buvo traktuojama BUP atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę (1990 m.). Vėliau BUP vaidmuo sumenkėjo, virto tik norminiu dokumentu, kurį reikia nekritiškai vykdyti. Tačiau mokytojo santykis su BUP yra gana sudėtingas. Į BUP tekstą galima žiūrėti kaip į semiotinę (ženklų) sistemą.BUP turinys, pateikiamos sąvokos, terminai, teiginiai gali būti interpretuojami įvairiuose edukaciniuose kontekstuose ir diskursuose. BUP, kaip ir visa švietimo sistema, yra saviraidi semiotinė-sinergetinė sistema, veikiama vidaus ir išorinių įtakų. Komunikacijos požiūriu BUP yra tarpininkas – medija – tarp visų ugdymo proceso dalyvių. Edukacijos procese per komunikacinį santykį su BUP turiniu (ženklais) pažinimo, dvasiniai ir veiklos objektai įgyja tam tikras prasmes ir reikšmes.Reikšminiai žodžiai: Bendroji ugdymo programa, kultūra, semiotika, sinergetika, komunikacija, medija.
      DOI : http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.13
      Issue No: Vol. 4
       
 
 
JournalTOCs
School of Mathematical and Computer Sciences
Heriot-Watt University
Edinburgh, EH14 4AS, UK
Email: journaltocs@hw.ac.uk
Tel: +00 44 (0)131 4513762
Fax: +00 44 (0)131 4513327
 
Home (Search)
Subjects A-Z
Publishers A-Z
Customise
APIs
Your IP address: 54.162.211.170
 
About JournalTOCs
API
Help
News (blog, publications)
JournalTOCs on Twitter   JournalTOCs on Facebook

JournalTOCs © 2009-2016